- kleksėti
- 1 kleksė́ti, klèksi (klẽksi), -ė́jo intr. DŽ 1. klekėti, tarškėti, barškėti, tratėti, dundėti: Vis labiau kleksėdami, žviegdami lėkė sviediniai rš. Naktį laukuose buvo girdėti žmonių šūkavimai, tarškynės tarškant, kleketai kleksint Šlč. Į vakarus šliaužė pilkos, vientisos kareivių masės, o paskui kleksėdami ėmė traukti vežimų vežimai V.Myk-Put. Per jomarką tai dar tamsyj išgirsti kleksint ne vieną vežimą Bgt. Gatvėmis nuolat kleksi vežikai rš. | Kleksėjo (tarškino, barškino) mašinėlėm ir kažką rašė į knygas J.Marc. 2. Grv kalenti (apie gandrą): Busilas veja lizdą ir klẽksi Pls. 3. klepsėti klibant: Jis kai eina, tai šliurės ant kojų labai klèksi Žvr. | Tas laikrodis klèksi Kt. | Ratai patepti klèksi (glitendamiesi klepsi) Dkš. Gerai ratai intepti, tik klèksi, kai važiuoji Alv. 4. kliukėti: Šitie kiaušiniai seni yra, be kleksi Ds. Kas čia tavo yr įdėta [dėžutėje], kad klèksi? Ds. 5. klegėti, kunkuliuoti: Suvirę bulbės puode kleksi Grv. 6. drebėti: Jis visas iš baimės kleksėjo On. \ kleksėti; nukleksėti; sukleksėti
Dictionary of the Lithuanian Language.